Nekromantijos klaid? riba
Шрифт:
Nors vaizdas paliko daug norimu rezultatu, vis is arciau zvelgdamas nustebau. Taigi tai buvau as. Visada as. Siek tiek apsiures, labai apsiures, akys itartinai istinusios, bet duok pusvalandi po dusu ir iprasta makiazo arsenala – ir vel busiu savimi. Tik plaukai ilgesni. Kazkur intuicijos lygmenyje samone trenke i pakausi – cia ir slypi atsakymas. Si Tayishka yra kaip du zirniai ankstyje, kaip ir as! Ir gal del to ir isisiurbiau. Taciau sie argumentai butu prasmingi tik tuo atveju, jei viskas, kas vyksta, yra tikra, o ne uzsiteses kosmaras…
Elricas nusijuoke is mano nuostabos – matyt, patikejo, kad mane taip nustebino naujas veikejas. Pralaimetojai drebejo sienu fone. O as ziurejau ir ziurejau, bandydamas bent ka nors sudeti. Bet veidrodis buvo nuimtas nuo mano veido, po to Elricas linksmai pasoko ant koju:
– Stai ir viskas, mano misija baigta. Bukite laimingi, jaunuoliai, savo bedose.
Trys poros ranku ji iskart sugriebe, neleisdamos iseiti.
– Laukti! Elric! Mylimas pusbrolis! Ka turetume daryti?
Jis vel pazvelge per peti i mane, tada i Ridi.
– Ka cia daryti? Nuzudyk, supjaustyk ir isimk gabalus miske. Jei pasiseks, ji sues vilkai arba gaki. Del to jusu nuotykis gali buti laikomas uzbaigtu. Ir as tyliu, kol tu man sumoki penkiasdesimt procentu stipendijos.
Dabar jie trys ziurejo i mane, bet ir Elriko nepaleido.
«Kaip nuzudyti?…» – sumurmejo spuogas. – Tai Tayishka!
«Tai ne Tayishka, tu idiote», – atrode, kad Elrikas susierzino. – O jei tau taip patinka, tai linksminkis su juo labai tyliai, tada zudyk, skirstyk ir gabalas po gabalo…
– Padekite! – Ridis staiga sugriebe giminaiciui per kuna ir ikiso nosi i pilva. – Padekite, geradariai!
– Ar tureciau nusizudyti? – nesuprato Elrikas, bandydamas nusikratyti nemalonia nasta.
– Nuzudyk save! «Riddy po trumpos pauzes prabilo su tokiu isitikinimu, kad net draugai nustebo. O dar labiau as. Oho, kokie puikus vaikinai! Jie atgijo ir pakviete kairiaja zudyti? – Arba daryk su juo ka nori. Tiesiog nuvesk mus ir isgelbek.
Elrikas ilgai maste, ziuredamas i mane, prisimerkes ir kasydamas savo sviesia pakausi. Tada jis isleido:
– GERAI. As nusizudysiu. Leisk jai sedeti su tavimi iki nakties, tada as ja paimsiu. Bet tada septyniasdesimt procentu jusu stipendijos yra iki studiju pabaigos! Ir nesilinksmink su juo.
– Kodel nepasilinksminus? – Vis dar nesuprantu, ar spuogas jau susitvarke, ar pastebejo kazkoki neatitikima.
– Ir neklausk! – atkirto Elrikas. – Ar ateina?
Tarsi sleives turetu pasirinkima.
* * *
Po poros valandu ismokau zodzius aiskiai tarti mintinai. Ypac kai pavargau girdedamas, kaip mano kambarioke verkslena:
– Jie mane nuzudys! Sis baisus vaikinas mane nuzudys!
– Brangusis, tu jau mires. Ar negirdejote naujienu?
– Na? Ar manote, kad du kartus geriau nei viena?
– Taip, as visiskai nieko negalvoju… Vis dar laukiu ir laukiu, kol pabussiu.
– Kur tu pabusi?
– Namai.
Mes tylejome. Stengemes vienas kita suprasti. Kaimynas netgi suteike parama:
– Tai… Kostja… jis jau butu tave pazadines, jei galetu… Tu, Ol, vargu ar dabar grisi namo. Maciau, kad tu esi mano tiksli kopija. Sielos draugas is kito pasaulio, ne maziau… Skambino ir skambino man, ir tau tuo paciu metu.
– Tu esi tiksli mano kopija, o ne as tavo. Ir gaila, kad mano kopija pasirode tokia slyksti. Jei tik galeciau pasakyti viena zodi pats! Kad tai imanoma? Beje, jie aptarinejo tavo maza kuneli – ar mesti ji savo velems, ar pirma paleisti aplinkui, bet tu tyli kaip partizanas.
– Kaip kas?
– Pamirsk tai. Palyginimas su partizanu netiko. Bet kuris partizanas galetu mane paduoti i teisma uz toki izeidzianti palyginima.
Ji atrode izeista. Atrode, kad ji suraukia antakius ir nusisuka. Nors, jei neklystu, iki siol kontroliavau kiekviena musu zingsni. Cia judinu pirstus, cia istiesiu suristas kojas. Paveluoti klinikiniai kretinai taip issigando, kad nuplese visas mano galunes. Galbut gyventoja dar neprisitaike prie savo kuno, arba as iskart griebiau jegu vadeles – nenuostabu, jei lyginsime mano valia su jos.
Nuobodulys pasidare kiek nejaukus. Juk ne mergina kalta, kad ji kartu su manimi papuole i si siaubinga alpima. Taigi as stengiausi buti mandagus:
– Tu, Tanyukh, nepyk. Gyvenkime kartu… na, kol dar gyvename.
– Nagi, – atrode, kad ji pauoste savo neegzistuojancia nosi. – Ir tu del kazko teisus… As visada buvau per tylus. Ir cia, kovingas! Gaila, kad nesulauksi ryto.
– Man taves gaila. Kai tu ir as mirsime, tikriausiai grisiu namo. Ten manes laukia mano kunas. Ir televizorius.
– Nemanau… Ar samone nemirsta kartu su kunu? Veliau galite ji atkurti, bet pirmiausia jis mirsta!
– Tu daug zinai apie nekromantija!
Ji susnypste:
«Bet as kai ka zinau apie mirti», – tada ji taikiai pridure, – Negaliu buti tikra, Ol, bet yra tikimybe, kad tu ir as dabar gyvensime kartu. Ir labai trumpam.
Mano mintys buvo tokios sutrikusios, kad pradejo skaudeti smilkinius. Bet stengiausi, kad nepultu isterijos.
– Tada tau teks isgyventi, Tanjukhai. Ir tu esi su manimi. Tada grisime ir nuzudysime tuos nieksus! Atpleskime nuo ju viska, kad nieko neliktu nekromantui!
Atrode, kad ji kikeno, bet tada pradejo samprotauti:
– Tu neturetum to daryti. Jei kas gali parvezti tave namo, tai bus tik nekromantas. Tikras, patyres. Ir ne tai… jie tik studentai. Ir atrodo, kad jie nera patys darbstiausi.
– Na, planas patvirtintas. Isgyvename, tada sugauname pirmaji sutikta patyrusi nekromanta ir priverciame ji mus perkelti. Nors, sprendziant is ankstesnes patirties, galime pabusti kokioje nors kiauleje ar taburete… Savotiskas nelemtas reinkarnacija.
– Tu neturetum to daryti! – pakartojo kaimietis. – Nekromantai gali buti geri. Ir labai stipriai – negalejau nei paneigti, nei sutikti, todel klausiausi toliau. – Vaikysteje mane isgelbejo nekromantas! As tau pasakysiu dabar… nera ka veikti pries musu mirti. Man buvo dveji metai ir susirgau saldziaja liga. Tai tokia nelaime, kuri atsiranda is niekur ir yra nepagydoma. Del to jie daznai bega i tualeta, bet tada numeta daug svorio. Zmogus valgo ir valgo, bet vis tiek krenta svoris. Jei taip atsitinka senam zmogui, jis gali taip gyventi metu metus, bet kai tai nutinka vaikui ar jaunuoliui, visas pragaras atsiskleidzia. Niekas nepades.